2013 m. gegužės 27 d., pirmadienis

Vence - nesutikau žavesnio

Vence mus pasitiko išskėstom rankom

Po tralivali aplink ralį ir festivalį, norėjosi kažko paprasto ir buitiško. Vance pavadinimas turistiniuose vadovėliuose daugiausia pakartotas kaip išpuoselėto ir išturistinto Paule de Vence kilmėvardis. Pati apie Vence žinojau tik tiek, kad Henrikas Matisas ten dekoravo koplyčią. Taigis išvažiavom Matiso koplyčios patikrinti.


Vence mus sutiko iškėstom rankom. Nuo vakar man tai prancūziškiausias ir žaviausias miestelis kokį tik esu sutikus. Už kiekvieno Vence senamiesčio kampo tyko saldus atvirukas. Bet tas saldumas nesivelia burnoj, kaip, pavyzdžiui, aukščiau minėtame turistinių vadovų numylėtame Saint Paul de Vence. Nulaižius visus miestelio akmeninius kampus ir apkaišius juos gėlėm, paskaninus dekupažintais laistytuvėliais ir kitais mielais dalykėliais, pristeigus nuostabių menų parduotuvėlių išgaunamas skoningas saldėsis. Pasižiūri, pakraipai galvą kaip dailu ir važiuoji toliau.

Vence kitoks, Vence gyvas! Čia gyvena prancūzai.

gi sakiau, čia gyvena prancūzai

Čia siaurose gatvelėse žaidžia šešėliai ir laksto vaikai. Prie durų vazonuose sukomponuoti gėlių darželiai, o po langais džiūna skalbiniai. Mažose senamiesčio aikštėse prikomponuota restoranų staliukų. Nei valgytojai nei padavėjai niekur nesiskubina. Gyventojai akivaizdžiai nepervargę nuo fotoaparaitais apsikarsčiusių ateivių –  visi buvo geranoriški ir paslaugūs.

aš irgi taip mokėčiau. gilus atodūsis. kaip man trūksta erdvės, kurią galėčiau apkuisti gėlėm

jau žinom, kur pietausim kitą kartą

o čia prisėsim kavos
Jau buvau begalvojanti, kad aš neimli pranzūziškam gražumui, kad man neinstaliuota aikščioti dėl provanso saldumynų. Che ne viskas prarasta – pradedam įsiskirst į prancūzišką žavesį.

Ak, tiesa Matiso koplyčios ten važiavom. Nuėjom iki jos, pasižiūrėjom pro užrakintą tvorą, bet nenusiminėm nes čia dar tikrai sugrįšim. Ir ne tik dėl Matiso.

Matiso koplyčia (namas su mėlynai banguotu stogu) visom prasmėm iškrenta iš senamiesčio konteksto,

kitą kartą pažiūrėsim kaip Matiso koplyčia atrodo iš vidaus, taip sakant, step by step

Tą dieną nutiko atradimas. Pasirodo molio bliūdai gali būti labai visokie. Per Kaziukus tiek atsižiūrėjom į iš to paties molio vienodai drėbtas grožybes, kad prancūziškojoj Molio mugėj didžiausią įspūdį padarė tai, jog stenduose nesikartojo nei spalvos, nei formos, nei stilius.

molis pagal prancūzus

Buitinė info. Vence yra apie 20 km nuo Nicos, tačiau ne pakrantėje, taigi čia neveža niekad nepailstantys turistų srautui subalansuoti autobusai. Tiesa, iš Nicos kursuaja 400 autobusas, bet mes jo nepažįstam. Patogiau į Vence važiuoti automobiliu.

Matiso koplyčia būna atidaryta pirmadieniais, trečiadieniais ir šeštadieniais 14–17.30; antradieniais ir ketvirtadieniais 10–11.30 / 14–17.30. Penktadieniais ir sekmadieniais uždaryta. Mišios laikomos sekmadieniais 10 h.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą